Į pradžią Svetainės žemelapis El.paštas
Lietuviškai English
Į pradžią MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ
Biudžetinė įstaiga
Vilniaus g. 44, LT-33140 Molėtai
Tel. (8 383) 54 761
El. p. savivaldybe@moletai.lt
Juridinių asmenų registras, kodas 188712799
Prisijungimas gyventojams

Naujienų prenumerata


TIESIOGINĖ VAIZDO TRANSLIACIJA
Jungti transliaciją
VAIZDO ĮRAŠAI
Žiūrėti įrašus
VAIZDO KONFERENCIJA
Žiūrėti konferenciją

Gamta

Molėtų rajono gamta

     Molėtų rajonas yra beveik pačiame Aukštaitijos viduryje, jo plotas 1374 kv. km. Ribojasi su Vilniaus, Širvintų, Ukmergės, Anykščių, Utenos, Švenčionių rajonais. Reljefui būdinga kalvų, klonių, daubų gausa, nuolydis vakarų pusėn, kurlink teka dauguma krašto upių ir upelių.
     Kalvotą paviršių sudaro riedulių ir gargždo pilni priemoliai ir priesmėliai, vyrauja jaura, velėniniai dirvožemiai. Gelmėse, po ledyninėmis nuogulomis, apytikriai 100-150 m gylyje, slūgso devono pamatas, sudarytas iš purių smėlingų ir dumblingų nuosėdų. Naudingos iškasenos – žvyras, durpės, smėlis, molis.
Kraštovaizdis pasižymi ežerų ir upelių, patenkančių į Šventosios ir Žeimenos upių baseinus, gausa.
     Didžiausios upės – Siesartis ir Virinta (Šventosios intakai) mažesnės: Alanta, Grabuosta, Pusnė, Vastapa. Apie 300 ežerų užlieja daugiau nei 7 proc. rajono teritorijos. Didžiausi: Asveja (1015,1 ha, iš jų Molėtų rajone 444 ha, laikomas ilgiausiu Lietuvos ežeru), Stirniai (891 ha), Baltieji Lakajai (703,8 ha), Galuonai (591,5 ha), Kertuojai (545,7 ha), Siesartis (538,8 ha). Nedidukas Malkėstaičio ežeras – antras pagal gylį Lietuvoje (57 m).
     Molėtų ežeruose ir jų apylinkėse peri laukinės antys, kirai, narai, gulbės, vandens vištelės, garniai, apsistoja praskrendantys paukščiai, upėse ir ežeruose žvejai pagauna lydekų, ešerių, kuojų, aukšlių, raudžių, starkių, lynų, karpių, seliavų, šamų, karšių, vėgėlių, ungurių, upėtakių, kiršlių.
     Vienas didžiausių rajono gamtos turtų – miškai, kurie užima 26,6 proc. viso ploto. Paplitę netolygiai, miškingiausios pietinė ir rytinė rajono dalys, vyrauja spygliuočių (pušynai, eglynai) ir mišrūs miškai. Vientisi masyvai aplink Stirnių, Lakajų ežerus link Švenčionių pereina į Labanoro girią. Rajono miškuose, aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2002m. gyveno 94 briedžiai, 228 taurieji elniai, 2 vilkai, 451 šernas, 1407 stirnos, 86 barsukai, 558 bebrai, 77 kurtiniai, veisiasi kiškiai, lapės, kiaunės ir kt. žvėrys, peri įvairūs miško paukščiai, auga mėlynės, žemuogės, bruknės, avietės, spanguolės, lietingais metais gausu grybų.
     Rajone yra 5 valstybiniai draustiniai (Žalvarių geologinis, Kamastos kraštovaizdžio, Baldono geomorfologinis, Malkėstaičio ir Virintos hidrografiniai), 8 valstybės saugomigamtos paveldo objektai (akmuo "Valiulis", Jurkiškio akmuo, Kreiviškių akmuo, Lakajos akmuo, Mindučių akmuo, Alkūnų ąžuolas, Beržos ąžuolas, Virintos ąžuolas). Rajono teritorijoje yra dalis Labanoro ir Asvejos regioninių parkų. Sudedamosios Labanoro regioninio parko dalys yra Stirnių hidrografinis, Maldžiūnų geomorfologinis, Urkio telmologinis draustiniai.  Kadangi nėra didelių aplinką teršiančių pramonės įmonių, gamta ekologiškai švari.
(V.Laurinavičiaus nuotraukos)


 

 
© Molėtų rajono savivaldybė. Visos teisės saugomos. Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.