Į pradžią Svetainės žemelapis El.paštas
Lietuviškai English
Į pradžią MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ
Biudžetinė įstaiga
Vilniaus g. 44, LT-33140 Molėtai
Tel. (8 383) 54 761
El. p. savivaldybe@moletai.lt
Juridinių asmenų registras, kodas 188712799
Prisijungimas gyventojams

Naujienų prenumerata


TIESIOGINĖ VAIZDO TRANSLIACIJA
Jungti transliaciją
VAIZDO ĮRAŠAI
Žiūrėti įrašus
VAIZDO KONFERENCIJA
Žiūrėti konferenciją

Kultūros paveldas

MOLĖTŲ RAJONO KULTŪROS PAVELDAS

Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje esančių žydų kapinių sąrašas

      Molėtų rajone yra 496 kultūros paveldo objektai: 134 – archeologinės vietos, 18 – mitologinių vietų, 59 – kilnojamųjų kultūros vertybių – dailės objektų, 8 – nekilnojamosios kultūros vertybės – dailės objektai, 34 – architektūros objektai, 153 – laidojimo vietos, 11 – istorinių objektų, 5 – istoriniai – techniniai objektai, 74 – išaiškinti nauji kultūros paveldo objektai.
    Daugumą sudaro archeologinės kultūros paveldo vertybės. Tai piliakalniai su gyvenvietėmis, pilkapynai, kapinynai, senovės gyvenvietės, dvarvietės ir piliavietės. Šios paveldo vertybės puošia ir turtina rajono kraštovaizdį.
Baltadvario pilies piešinys. (Ž.Simonaitis)
Žymiausios archeologinės vertybės - XVI a. Baltadvario gynybiniai įtvirtinimai, XIV a. I pusės Dubingių piliavietė, kurioje 1547 m. pab. – 1548 m. pr. gyveno Žygimanto Augusto žmona Barbora Radvilaitė. Vertingas Liesėnų (Bendrių) piliakalnis su gyvenviete datuotas pirmu tūkstantmečiu po Kristaus. Šis piliakalnis priskiriamas XIV a. medinių pilių sistemai. Vaizdingi ir reikšmingi Kulionių, Piliakiemių, Vorėnų, Kertuojos, Pavandenės, Bendžiukų ir Perkalių piliakalniai. Šilo miške yra trys grupės VI – XIII a. Baltadvario pilkapynų, vadinamų Švedkapiais. Didžiulės Bučeliškės (Rudesėlės), Budriškių (Pabalčio), Gudelių (Kašeikių), Janonių, Kijėlių, Labotiškių (Degsnės), Mintaučių, Miškiškių (Aktapolio), Napriūnų, Sližiškių, Šlavinkos, Vastapų pilkapynų grupės. Pilkapiai – tai mūsų krašto senovės laidojimo vietos su išlikusiais virš palaidojimų sampilais ir juos juosusiais akmenų vainikais, duobėmis, grioviais ir jų liekanomis.
    Rajone gausu istorinių vietų, kur randama daug kapų: Aptiekos, Avilčių, Burnėnų, Gaidžių, Laičių, Pakubėtiškių, Šakių, Vanagynės, Žalėniškių kaimuose ir kitur. Šiuose kapinynuose rasta žmonių kaulų, šarvų, šalmų, iečių, kardų, durklų, peilių, karolių, senovės ginklų, žalvarinių segių, geležinių peilių, ylų. Žmonės laidoti nuo XV amžiaus.
Antakščių piliakalnis
     Archeologinėse vertybėse aptikta įvairių kultūrų. Antakščių akmens amžiaus gyvenvietėje – virvelinės keramikos ir Narvos kultūros sluoksnių. Bendžiukų senovės gyvenvietėje – lipdytos keramikos. Smėlinkos senovės gyvenvietėje rasta sudegusių kaulų trupinių, akmenų ir neornamentuotų šukių. Inturkės seniūnijoje, prie Išnarų ežero, atrastos dvi Užtilčių akmens amžiaus gyvenvietės. Mintaučių senovės gyvenvietėje rasta medinių rąstų liekanų, lipdytų puodų šukių, gyvulių kaulų, skaldytų akmenų. Gyvenvietė datuojama I tūkst. pr. Kr.
     Archeologinėms vertybėms priklauso Alantos senoji, Zapijuvkos vad. Gavėnaviete, Pūstadvariu ir Kaniūkų dvarvietės.
     Archeologų povandenininkų žvalgytas Luokesų ežeras pateikė staigmeną. Surastos dviejų polinių gyvenviečių liekanos. Pagal radinius gyvenvietės datuojamos II tūkstantmečio pr. Kr. pabaiga ir priklauso ankstyvajai brūkšniuotosios keramikos kultūrai.
Valiulio akmens ženklai
     Rajone gausu istorinių, mitologinių vietovių: Alkos gojus ir Valiulio akmuo su ženklais: kryžius, saulė, mėnulis, lankas ir strėlė, Avilčių akmuo su “Žmogaus pėdomis “, Levaniškių akmuo, vad. Geležine boba, Šventakmenis, Krakiškių akmuo su “Žmogaus pėda”, Antatiškių akmuo, vad. Šaučiuku, Vaikučių akmuo, akmuo vad. Dzidoriaus krėslu, Velnio akmuo ir akmuo vad. Moliapesčiu. Skudutiškio akmenys su “Dievo pėda “, “ Marijos pėda “, “Vyties kryžiumi “, “Jėzaus širdimi “ ir šaltiniu turi mitologinę ir sakralinę vertę.
     Dauguma rajono dailės vertybių yra bažnyčiose. Skulptūros, bažnytiniai rūbai (arnotai), paveikslai, varpai, altoriai, stacijos, žvakidės, relikvioriai, memorialinės lentos, kryželiai, sakyklos.
Videniškių vienuolyno freskų fragmentai
    Reikšmingiausios dailės vertybės yra Videniškių bažnyčioje. Paveikslai: “Bažnyčios fundatoriaus Martyno Marcelijaus Giedraičio portretas“, “Mykolas Giedraitis Palaimintasis “, ”Marija su aptaisu “, “Šv. Antanas “. 17 a. Videniškių vienuolyno viršininko Ipolito Žepnickio ir Ukmergės seniūno Martyno Marcelijaus Giedraičio memorialinės lentos. Sakykla XVII – XIX a., XVIII a. kryželis, trys XVIII a. altoriai su skulptūriniu dekoru. Balninkų, Suginčių ir Bijutiškio bažnyčiose vertingi liaudies meno kūriniai – skulptūros. Inturkės bažnyčioje be vertingų paveikslų: “Šv.Barbora “, ”Šv.Antanas”, “Marija su kūdikėliu “ - XVII a. antros pusės meistriškai padarytas varpas.
     Rajone išlikęs dvarų paveldas. Šešiolika dvarų sodybų įrašytos į išaiškinamų paveldo vertybių sąrašus: Ambraziškių, Anomislio, Bekupės, Bijutiškio, Didžiokų, Girsteitiškio, Inketrių, Klabinių, Libertavos, Martyniškių, Molėtūno, Parudinės, Siesarties, Žalvarių, Želtiškių, Žižmaukos. Čiulų, Alantos ir Arnionių dvaro sodybos įtrauktos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Jų vertė: architektūrinė, istorinė, urbanistinė ir kraštovaizdinė. XIX a. antros pusės - XX a.
Alantos dvaras
    Alantos dvaro sodybą sudaro 11 pastatų ir parkas su alėjomis. Šioje sodyboje išsiskiria restauruoti rūmai 2 – istorinio laikotarpio pastatas, su ryškiais neoromaninio stiliaus bruožais. Suformuota vandens telkinių sistema ir išliko nepakitęs kelių tinklas. XVIII a. pab. – XIX a. pr. klasicizmo laikotarpio Arnionių dvaro sodybai reikalingi remonto ir atstatymo darbai. Reikšmingą Arnionių dvaro sodybą sudarė 9 pastatai. Tai didelės teritorijos sodyba, kurioje išsiskiria du kiemai – reprezentacinis ir ūkinis. Išlikęs didžiulis parkas su alėjomis. Prieš keletą metų sudegus kumetyno ir arklidės – karvidės pastatams sodyba pradėjo nykti. Čiulų dvaro sodyba – smulkaus tradicinių architektūrinių formų ir suplanavimo, gerai išlikusio dvarelio pavyzdys Aukštaitijoje. Ją sudaro: ponų namas, svirnas, kluonas ir malūnininko namas. Visi pastatai būdingi istorizmo laikotarpiui.
     Rajone daug reikšmingų architektūrinės vertės statinių. XVII a. pr. kunigaikščių Giedraičių lėšomis statytas Videniškių kompleksas: bažnyčios ir vienuolyno pastatai. XVI a. vid. Švedijos meistrų statyta Baltadvario bastioninė pilis, vadinta Mūriniais Videniškiais. Mūriniai Videniškiai įėjo į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gynybinę sistemą ir saugojo senąjį Vilniaus – Rygos kelią. XIX a. pr. medinis Dubingių smuklės pastatas statytas didikų giminės atstovo B. Tiškevičiaus - didžiausias rytų Lietuvoje ir viena geriausiai išlikusi nekilnojamųjų paveldo vertybių.
Inturkės bažnyčia
Kalbant apie medinę architektūrą būtina minėti XVIII a. Rudesos koplyčią ir šalia esančią XIX a. varpinę. Šis ansamblis išsiskiria savitu grožiu kuriame neatsiejamas architektūros ryšys su gamta. Inturkės žemė turi XVIII a. vid. medinę Inturkės bažnyčią ir varpinę. Tai liaudiško baroko ir klasicizmo pastatai. Ant aukštų kalvų, baltais fasadais, didingos stovi Molėtų ir Alantos bažnyčios. Jos statytos XX a. pr. Kelių sankryžoje, Alantoje, išlikusi XVIII a. pirmos pusės smuklė. Alantos miestelio centras įtrauktas į paveldo vertybių sąrašą. Jam nustatyta teritorija ir vizualinė apsaugos zona. Istorizmo laikotarpio, neoklasicistinių formų, rotondinė, vieno aukšto, su kupolu ir pusrūsiu stovi prie Vilniaus – Molėtų kelio XX a. Didžiokų koplyčios pastatas.
     Rajone nėra išlikusių vertingų etnografinių kaimų. Gilužių gatvinio ir Obelynės dviejų sodybų kaimai šiandien neprimena etnografinių ir senovinių pastatų. Senosios sodybos perstatytos, sunykusiųjų vietose pristatyta naujų. Gilužių gatvinis kaimas siūlomas išbraukti iš kultūros vertybių sąrašo.
Maišiakulės vandens malūnas
     Rajone išliko aštuonios techninės – istorinės vertybės. 1934 m. statytas medinis Dubingių tiltas – pirmasis Lietuvoje tiltas per ežerą. Išlikę Kijėlių, Siesarties, Maišiakulės, Čiulėnų, Molėtūno, Žalvarių vandens ir Papiškių vėjo malūno pastatai liudija mūsų krašto praeities kartos gamybinės veiklos ir gyvenimo būdą.
    Molėtų kraštą garsino žymūs veikėjai. Suginčių bažnyčios šventoriuje palaidotas kunigas, poetas J.Lideikis, Alantos miestelio kapinėse – mokytojas, dailininkas M.Šeduikis, Giedraičių – liaudies tradicijų puoselėtojas, dailininkas A. Jaroševičius. Šie kapai paskelbti kultūros paveldo vertybėmis. Giedraičių seniūnijoje, Karklynės kaime, išlikusi A.Jaroševičiaus sodyba: namas ir ūkinis pastatas.
Paminklas Lietuvos kariams Giedraičiuose
     Inturkės miestelyje išlikęs, o Joniškio ir Balninkų miesteliuose atstatyti Nepriklausomybės paminklai. Reikšmingas  apie 1928-uosius metus Giedraičiuose pagal dailininko A.Jaroševičiaus projektą pastatytas paminklas Lietuvos kariams, žuvusiems už nepriklausomybę ties Giedraičiais kovoje prieš A.Želigovskio armiją.
     Paveldo vertybių sąrašuose Joniškio, Giedraičių ir Alantos bažnyčių vargonai.
     Rajono žydų paveldą sudaro vienerios senosios žydų kapinės ir šešios genocido aukų kapavietės: vienerios Molėtuose, dvejos Joniškio miestelyje, trejos kapavietės Mindūnų seniūnijoje, Lakajos girininkijoje. 1944 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais Molėtų, Inturkės ir Joniškio miestelių žydai sušaudyti ir užkasti minėtose vietovėse.
     Trys vietovės, kur palaidoti Lietuvos savanoriai: Molėtuose – treji savanorių, Dubingių – treji savanorių, Giedraičių kapinėse – šešių savanorių kapai.
    Pirmojo pasaulinio karo vokiečių kareivių kapai – Giedraičių seniūnijoje, Kiemento ežero saloje. Antrojo pasaulinio karo vokiečių kareivių kapai – Molėtuose, Radvoniškio ir Ciūniškių kaimuose. Molėtuose palaidoti rusų kariai, žuvę antrojo pasaulinio karo metu. Inturkės seniūnijoje, Kertuojos kaime - dviejų rusų karių kapai.
     Rajone gausu senųjų neveikiančių kaimo kapinių. Jų rasime laukuose, miškuose, kaimuose. Jos pažymėtos riboženkliais ir paminklinėmis lentomis.
     Atminimo ženklai svarbiausiems Molėtų krašto rezistencijos 1944 – 1953 m. istorijos įvykiams atminti pastatyti Alantos seniūnijoje, Zapijuvkos, Kazlų ir Vaikšniūnų kaimuose, Balninkų seniūnijoje, Dapkūniškio kaime, Suginčių seniūnijoje, Vidžiūnų kaime, Kraujelių šeimos atminimui gimtojoje sodyboje – Suginčių seniūnijoje, Kaniūkų kaime ir Luokesos seniūnijoje, Kijėlių kaime. Alantos miestelio kapinėse – dvejos partizanų kapavietės, Giedraičiuose – partizanų užkasimo vieta – nekilnojamųjų kultūros vertybių sąraše.
     Reikšmingiausi rajono objektai – Videniškių krašto kultūros paveldo vertybės. Kultūros paminklas – XVII a. pr. Videniškių bažnyčios ir Atgailos kanauninkų vienuolyno ansamblis, XVI a. 3 vidurio Baltadvario bastioninės pilies liekanos, Žižmaukos dvaro sodybos vietovė, kurios pradmenys siekia XVI a. , iš XIV a. medinių pilių sistemos - Liesėnų (Bendrių) piliakalnis, keturios Baltadvario pilkapynų, vad. Švedkapiais, grupės datuotinos VI – XIII a., Siesarties dvaro sodyba, Videniškių bažnyčioje išlikę XVI – XVIII a. dešimt paveldo vertybių ir aštuonios senosios neveikiančios kapinės. Tarp šių reikšmingų objektų yra nedidelis atstumas. Manome, kad anksčiau minėtas Videniškių krašto kultūros paveldo vertybes būtų tikslinga paskelbti istoriniu – kultūriniu draustiniu.

Molėtų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus specialistė Nijolė Stalnionienė



Jūsų komentaras
Vardas:
El. pašto adresas:
Įveskite patvirtinimo kodą, kurį matote paveikslėlyje
AntiSpam
https://old.molsav.lt/m/m_comments/files/ajax.php
Kultūros paveldas

 

 
© Molėtų rajono savivaldybė. Visos teisės saugomos. Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.